- klekmenė
- klekmẽnė sf. (2) BŽ615 1. painiava, suraizgytas dalykas, nesąmonė; rūpestis, subruzdimas, sumišimas: Čia yr didelė klekmẽnė KlvrŽ. Į tokią klekmẽnę nevert eiti (skolos, bėdos) J.Jabl(Als). Ans didelę klekmẽnę sudirbo J.Jabl(Als). Pasą pametus, yr didelė klekmẽnė Rt. Bobos sukėlė tokią klekmẽnę, nors iš trobos bėk Rt. | Pilnas tvartas klekmẽnės: dvi karvės turėjusios po du veršiu Rt. 2. apkalbos, šmeižtai: Pridirba bobos klekmẽnės su liežuviais ir neprisikaušusios Rt. Ana klekmẽnės sudirbusi buvo tarp genčių J.
Dictionary of the Lithuanian Language.